2011 m. birželio 19 d., sekmadienis

Plaukiojame ryžių žalumoje Ninh Binh'e

<...> Beklaidžiodami prisėdome suvalgyti ledų ir paragauti vietnamietiškos kavos senolių parduotuvėlėje – kavinukėje. Jos savininkai, nekalbantys nei žodžio angliškai, praktikuojantys natūralią mediciną gydytojai, gydantys žmones akupunktūra, žolelėmis, taškų, esančių ant veido, pėdose ir delnuose masažavimu. Vieni iš maloniausių sutiktų vietnamiečių, kurie savo šypsena ir gera aura vertė sugrįžti kavos pas juos vėl ir vėl. <...>



Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!



Dong Hoi olų labirintuose

<...> Pasiekę olas žavėjomės stalagmitais ir stalaktitais, ieškojom iš jų susiformavusių siluetų, žvėrelių ir augalų formų. Olose savo fantazijai davėme absoliučią laisvę: apžiūrėję „kelmučių ir brokolių plantacijas“ staiga patekome į „bažnyčios vargonų“ apsuptį, kur barbendami skirtingo storio tūtas bandėme išgauti melodiją, tačiau greit suskubom stebėti „istorinių asmenybių, jojančių ant arklių, ir plaukiančių vėžlių kolonijų“. Sunku išreikšti žodžiais emocijas, patirtas stebint šitą grožį, – keliaukit, stebėkit – papasakot neįmanoma. <...>



Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!



Labas, Vietname :)

<...> Mums paaiškinus, kad turim vizą ir mokėt nesiruošiam, agresyviai nusiteikusi moteriškė gerokai įpyko ir paaiškino: „no money, no stamp, no Vietnam“ (nebus pinigų, nebus antspaudo, nebus Vietnamo). Anot jos, be tarpininkavimo kirsti sienos mums nepavyks, nes autobusas net nevažiuos per pasienio postą ir iki sienos yra apie keturis kilometrus, todėl patiems iki ten nueiti neužteks laiko ir autobusas išvažiuos be mūsų. Tačiau ji nežinojo, kad mes lietuviai, ir mes ne iš kelmo spirti J  <...>


Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!


Keturi tūkstančiai salų


<...> Apsigyvenom ant Mekongo kranto bambukiniame namelyje, kurio balkone pakabintuose hamakuose vakarodavom ir stebėdavom žvaigždėtą dangų, bandydami ieškoti pažįstamų žvaigždynų pasikeitusiuose dangaus kampeliuose. Gaivinantis upės vanduo vis kviesdavo pūkštelti ir nuplaukus link iš akmenų susidariusios salelės gurkštelti „Beer Lao“. J Sėdim Mekonge, gurkšnojam alelį, ką dar bepridursi. J Skaičiuoti salų nebandėm, bet vietiniai patikino, kad jų išties 4000 - įtraukiamos visos, kur žmogus gali pastatyti koją. Salų skaičių labiau suvokėm plaukdami į kitą salą – vienose mažytėse gulėjo buivolai, kitose didesnėse įsikūrę kaimai ir miesteliai, dar kitos buvo tokios mažos, kad keturiems išsilaipinti būtų ganėtinai ankšta.


Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!