Minam dviračius Ankore :)

<...> Ankoro kompleksas savo dydžiu ir plotu daro įspūdį – kiekviena šventykla vis kitokia ir jos nėra sugrūstos - išdėstytos gana atokiai viena nuo kitos sudaro įspūdį, kad vaikštoma miške, kur netyčia beeinant takeliu atrandama vis nauja, vis kitokia šventykla. Vienoje iš pačių populiariausių šventyklų, kur buvo filmuotas filmas su Angelina Jolie yra vykdomi darbai, tačiau jie apsiriboja tik tiltelių ir apžvalgos vietų statymu, o ne pačios šventyklos restauravimu. Kažin, ar ką nors ketinama joje restauruoti, nes dabar ji yra unikali tokia, kokia yra – apgriuvusiom sienom, ant sienų įsišaknijusiais medžiais, savo šaknimis apraizgiusiais ne vieną metrą šventyklos sienų. Medžiai tokie dideli, atrodo tokie galingi ir griaunantys, bylojantys apie gamtos viršenybę ir žmogaus bei jo statinių trapumą.  Daug simbolinių prasmių galima prisigalvoti žiūrint į medžių griaunamus maldos namus: ir apie dievų bejėgiškumą prieš gamtą, ir apie jų rūstybę dėl apleistų šventyklų ir dar galybę versijų. Fantazijai laisvė neribota. J <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Rastamanų rojaus sostinėje - Pnompenyje

<...> Kai kurios purvinos gatvelės, atsiremiančios į šalia telkšantį ežerą glaudžia regio muzikos barus, kur spalvotos sienos visai iškrentančios iš aplinkinės destrukcinės aplinkos, kursto jaukumo jausmus į šoną nustumdamos griaunamo rajono laikinumo būsenos liūdesį. Gatvėse visur kabo plakatai apie įspėjimus nepirkti visokių rūšių narkotikų, tačiau mums tik radus dar veikiantį hostelį šeimininkas pasiūlė įsigyti „žolytės“ ir nuramino, kad galim rūkyti ir kambaryje. J Mūsų hostelio kaimynai – Bob Marley bendraminčiai, pasinaudojo šeimininko pasiūlymu ir „žolytę“ traukė visur kur tik galėjo: kambariuose, lauke, terasoje, balkonėliuose. Atsidūrėm mažajam Azijos Amsterdame, kur šieno kvapas sklando ore ir papūtus vėjeliui tik stipriau kutena nosį. J Supratom, kad Kambodžoje turbūt dar paprasčiau gauti visokio tipo kvaišalų ir čia dar paprasčiau rasti juos vartojančių pasaulio gyventojų. Rastamanų rojus. J Pasėdėję kadais buvusioje virtuvėje, išklotoje žydromis plytelėmis, dabar paverstoje terasa ant ežero kranto, nusprendėme traukti apsižvalgyti sostinėje. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Paskutinė stotelė Vietname - Saigonas :)

<...> Po Hanojaus motorolerių gausa nebešokiravo, išmokom pereiti gatvę ir nusprendėm, kad atitikę šį kriterijų pagrindėm faktą, kad galėtume gyventi Azijoj. J Saigonas dar vakarietiškesnis nei Hanojus ar bet kuris kitas Vietnamo miestas. Apsigyvenom vienoj iš siaurų Hanojaus centro gatvelių, kur nelegalus verslas gajus ir vešintis, kaip džiunglės. J Mes kaip tikri maugliai nardėm po tas džiungles, kol radom nelegalų viešbutuką, kurio savininkė - fizinę negalią turinti moteriškė. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Jūra, saulė, smėlis Hoi An'e ir Mui Ne :)

<...> Stovėjom laukuose ir laukėm, kol krūva girtų vietinio kaimuko mechanikų sutaisys mūsų „viltį greičiau pamatyti jūrą“, kadangi važiavom su grupe paragvajiečių, tai tylom nelaukėm, klausėm dainų ir nuolatinio klegėjimo. J Hoi An pasiekėm kiek pataisytu autobusu su paragvajietieškom dainom ir nuolatiniu sausainių popieriukų lukštenimu – tie paragvajiečiai tikri smaližiai. J Miestelis jaukus ir nedidukas, išsidėstęs tarp upės ir jūros.  Senamiestis nedidukas, bet labai jaukus, įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Kadangi centrą matėme tik sutemus, tai jis pasirodė labai romantiškas, gražiai apšviestas, tvarkingas ir pilnas kavinukių bei bariukų, kur pilsto pigų alų ir maišo ryžius su daržovėm. Mažų staliukų, išdėstytų ant upės kranto, savininkai ir savininkės kviečia prisėsti ant žemų kėdučių ir paragauti tradicinio šiam regionui Lao Cai. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Ahoi Hanoi :)

<...> Bandėm pereiti gatvę pėsčiųjų perėja, bet čia juk Vietnamas. Lūkuriavom kol galų gale pora vietinių pasisiūlė padėti – po akimirkos buvom kitoj gatvės pusėj, bet eismas nebuvo sustojęs nei akimirkai. J Sostinėje gyvenimas verda sava vaga, tik daugiau turtingų žmonių, laisvalaikį leidžiančių prancūziškose kavinukėse valgydami krosaną ir gerdami kavą, apsipirkinėdami vakarietiškų prekių prekybos centruose. Kaip ir visoje Azijoje apstu kontrastų – šalia blizgančiomis iškabomis pasidabinusių tarptautinių organizacijų būstinių bei prašmatnių bankų pastatų azijietišku stiliumi verdamos makaronų sriubos, moterys pintuose krepšiuose ant galvos nešioja parduodamas bagetes, motorolerių vairuotojai susėdę lošia kortom iš pinigų. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Klaidžiojam kalnuotoje Sapoje :)

<...> Kuo toliau ėjome, tuo labiau aikčiojom nuo vaizdų – vietomis džiunglėmis apaugę šlaitai jungėsi su žmogaus įdirbtais plotais, kurie paversti terasomis sudarė tarsi laiptuotos piramidės efektą, kai kur besiganantys gyvuliai maudėsi nedirbamų terasų purvuose, kitur milijonu skirtingų žalios spalvos atspalvių mirgėjo ryžiai prieš saulę. Kažkokia fantastika. J Vaikštinėjom, kopėm ir leidomės, kirtom kalnų upes ir iš žemės besiveržiančius šaltinius, kol priėjom įstabaus pločio upę su pakrantėse nusėtais „puntukais“, ant kurių nerūpestingai žaidė basakojai aplinkinių kaimų vaikai – taškėsi vandeniu, slapstėsi ir mėtydami mažesnius akmenukus į sraunią upę linksmai krykštavo. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!