<...> Kuo toliau ėjome, tuo labiau aikčiojom nuo vaizdų – vietomis džiunglėmis apaugę šlaitai jungėsi su žmogaus įdirbtais plotais, kurie paversti terasomis sudarė tarsi laiptuotos piramidės efektą, kai kur besiganantys gyvuliai maudėsi nedirbamų terasų purvuose, kitur milijonu skirtingų žalios spalvos atspalvių mirgėjo ryžiai prieš saulę. Kažkokia fantastika. J Vaikštinėjom, kopėm ir leidomės, kirtom kalnų upes ir iš žemės besiveržiančius šaltinius, kol priėjom įstabaus pločio upę su pakrantėse nusėtais „puntukais“, ant kurių nerūpestingai žaidė basakojai aplinkinių kaimų vaikai – taškėsi vandeniu, slapstėsi ir mėtydami mažesnius akmenukus į sraunią upę linksmai krykštavo. <...>
Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą