Melburnas: kultūra, graffiti, eklektika :)

<...> Melburne jaučiasi daugiatautiškumas ir rasių gausa, gatvėse kaip ir daugelyje didmiesčių gausu pasaulio virtuvių restoranų  ir užeigų. Centre daug alėjinių gatvelių, okupuotų restoranų staliukais, kur prie dujinių šildytuvų melburniečiai geria vyną ir valgo alyvuoges, sušius dažo į soją ar pjausto argentinietišką kepsnį su garintom daržovėm. Bevaikštinėdami po siaurų gatvelių labirintus stebėjome įdomius grafiti, kartais prasidedančius ant vieno ir besibaigiančius ant greta esančio pastato. Tamsios, apipaišytos, išvartytom šiukšlių dėžėm gatvelės atrodė visai jaukios ir ganėtinai aktyviai gyvenamos, glaudžiančios ekologiško maisto užeigas ir sulčių barus. Sėdėjome ant apipaišytų laiptų ir žiūrėjome į grafiti akis galvodami, kad baigiasi Australija, taip ir nepastebėjus nei vieno aborigeno, nei vieno ryškesnio jų ženklo kasdieniame gyvenime. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Pasitinkam Pepe ir Lolo Filipo saloje

<...> Užsiėmę geriausias vietas, rekomenduotas turistų informacijos centre, kantriai laukėme žiūrėdami į banguojantį vandenį atplauksiančių Lolo ir Pepe. Mokslininkai dirbantys centre, organizuojančiame šį reginį, niekada nežino, kiek pingvinų parplauks, todėl kas vakarą juos skaičiuoja. Mažieji paukščiai parplaukia į krantą tam, kad susirastų savo partnerį, sušiltų ir savo plunksnas pasidengtų riebaliniu sluoksniu, neleidžiančiu sušalti lediniame vandenyje. Kas kažkiek laiko pingvinai grįžta namo į krūmynuose susuktus lizdus ir skleisdami unikalų garsą bando surasti savo namus. Pingvinai labai jautrūs garsui ir šviesai, todėl yra draudžiama fotografuoti. Šio draudimo daugelis turistų nepaiso turbūt vardan kadro, kurį paskui didžiuodamiesi daugeliui rodo. Liūdna, nes taip kenkiame ir žalojame gamtą, be kurios nebūtų ir mūsų... L Kantriai belaukdami pamatėme ant bangų plaukiančius pingvinus, tokius mažus, kad net nepatikėjom, kad tikrai juos matom. Būriais besiirdami per bangas link kranto pingvinai išlipę visada palaukdavo atsilikusiųjų ir tik tada savo išmintais takais keliaudavo link kopose esančių namų, apžėlusių akmenuotų urvų krūmynuose. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Mėlyni kalnai patinka mums labai :)

<...> Besileisdami žemyn nuo kalno labiau suvokėm slėnio gylį ir jį apaugusio miško tankumą, slepiančią didelius atskilusius riedulius, privertusius upelį pakeistį tekėjimo vagą ir medžius suaugti ratu aplink milžiniško dydžio „puntuką“. Jau visai įsidienojus pasiekėme kitą aukštai esantį skardį, nuo kurio atsivėrė aiškesnis slėnių vaizdas nebedengiamas baltų debesų šydo. Išvydome mėlynus kalnus išvagotus kalnų upių ir apklotus miškų tankme. Klausėmės paukščių balsų, kaifavome nuo ramybės ir harmonijos. Sekėm būrius medžiuose karaliaujančių baltųjų papūgų lyg fejerverkams pažirdavusių danguje, medį papurčius stipresniam vėjo gūsiui. Ech. J Nuo vieno kalno iki apžvalgos aikštelės, nuo kurios geriausiai matosi kalnų plotis ir galybė, leidomės lynu važiuojančiu funikulierium, kurio stiklinės grindys kartais vertė nelabai jaukiai jaustis, nuo suvokimo, kaip aukštai virš žemės esam. J <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Sydney Sydney Sydney :)

<...> Sidnėjus – mums pasirodė lėtas didmiestis, kur verda gyvenimas, bet jo gyventojai atsipalaidavę ir nestresuoti. Žmonės, „įkalę laisvą bėgį“, lygiai taip pat dirba ir gyvena, vaikšto parkuose ir ūžia baruose. Gal čia jūra, o gal pati Australija sulėtino laiką ir tempą. Maži paplūdimiai įsispraudę tarp gyvenamųjų namų romantiški ir jaukūs, kur tik lankantis miestą turistas niekad neras kelio į juos tarp kalvomis vinguriuojančių gatvelių. Miestas išsidėstęs lyg ant didelės rašalo dėmės – netvarkingai išsidėstę krantai, pusiasaliniai sausumos plotai įsiskverbę į vandenį su mažais uostais kuria jaukią aplinką – nepergrūstą gyvenamaisiais namais ir automobiliais. Turbūt kiekvienam Sidnėjaus gyventojui jūra yra arčiau nei pora kilometrų nuo jo namų. J <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Pirmosios dienos Australijoje - Brisbane ir Fraser sala :)

<...> Atvažiavę netoli Fraser salos įsikūrėme kopose ant vandenyno kranto esančiame nacionalinio parko kempinge, kur vakare mūsų aplankyti atėjo laukiniai arkliai ir šalia tualetų peles budriai gaudė žalioji gyvatė. Sėdėjome ant smėlio, žiūrėjome į žvaigždėtą dangų ir tokį ryškų paukščių taką, kuris atrodė dar ryškesnis nuo laužo paėjus vos kelis metrus. Ech kaip gera gamtoje. J Iki vėlumos naktinėję ir džiaugęsi, kad esam gamtoje, ryte pramiegoję ir užsimiegoję  keltu jau kėlėmės vėjuotu sąsiauriu į didžiausią pasaulyje smėlio salą, kur nėra kelių, tik smėlyje palikti džipų keturiais varomais ratais pėdsakai vis sulyginami atriedančių bangų baltų purslų. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!