Auklandas - paskutinė stotelė Naujojoje Zelandijoje :)

<...> Auklandas žymus savo bungy jumping tradicija ir būdais – galima šokti nuo televizijos bokšto ar uosto tilto. Naujojoje Zelandijoje gimusi adrenalino mėgėjų pramoga ir žaibiškai išpopuliarėjusi visame pasaulyje čia itin populiari ne tik tarp turistų, bet ir tarp vietinių. Ilgai stovėję po televizijos bokštu ir stebėję skrendančius ar žemyn galva šokančius, vaikštančius ant televizijos bokšto apžvalgos rato atbrailos žmones, pagailėjom dolerių šiai adrenalino bombai. J <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Vulkaninė žemė - karštis, spalvos ir supuvusio kiaušinio kvapas :)

<...> Visokių spalvų karšto vandens ežerai, tai elektrinės, tai smaragdo žalumo vandenys, burbuliuojantis purvas ir lyg krateriniai bedugniai ežerai spalvotų mineralų pakrantėmis. Visa vulkaninio slėnio teritorija garavo nuo iš po žemės kylančių garų, burbuliuojančio, pragaro duobes primenančio purvo, besiveržiančio geizerio ir aplinkinio dirvožemio nudažyto rausvom, gelsvom ir balta spalvom. Matėme vaivorykštę ant dirvožemio, pasislėpusią tarp aukštų pušų miško ir kalvoto reljefo. Nuo karščio garuojantys kriokliai, burbuliuojančios upės, prie kurių įsmeigti įspėjamieji ženklai, kad vanduo siekia 100 laipsnių celsijaus. Naujosios Zelandijos gyventojai gyvena ant daugybės aktyvių vulkanų – ant tiksinčios bombos. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Šiaurinė Naujosios Zelandijos sala: Sostinėje Velingtone - prisiminimai apie Vilnių :)

<...> Naujojoje Zelandijoje yra dvi oficialios kalbos – anglų ir maorių. Velingtone beveik visur prie oficialių įstaigų pavadinimų matėme ir vertimą į maorių kalbą. Nustebome, kad ši kalba yra taip plačiai naudojama ir nėra vien popieriuje, bet naudojama ir kasdieniame gyvenime – gyva kalba. Patys naujazelandiečiai vietoj angliško pasisveikinimo mieliau taria maorietišką variantą: „kia ora“. Naujosios Zelandijos regbio rinktinė prieš kiekvienas rungtynes šoka maorietišką šokį. J Nors, kaip vėliau sužinojome, ir egzistuoja didelė atskirtis tarp gyvenančių maorių ir angliškai kalbančių, gražu bent tai, kad maorių kultūra ir kalba yra oficialiai priimama ir dedama pastangų ją išsaugoti. Priešingai nei Australijoje atvykėliai į Naująją Zelandiją pasielgė korektiškiau ir tolerantiškiau – ne sunaikindami vietinę kultūrą ir vietoj jos importuodami savąją, bet savąją importuodami šalia vietinės. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Ritamės per kalnus link Franz Josef ledyno :)

<...> Palei jūrą judėjome link Franz Josef ledyno – arčiausiai šalia vandenyno esančio ledyno pasaulyje. Norėjom išvysti tą šviesiai žydrą spalvą ir didelį ledo luitą su iš jo tekančiu vandeniu. Gal per daug tikėjomės, o gal per daug nuotraukų prisižiūrėję apie ant ledyno vaikščiojančias ekspedicijas, kiek nusivylėm. Ledyną matėm iš ganėtinai toli, jo paviršius buvo pilkas nuo užteršto oro, tačiau vis tiek matėm galą jo liežuvio, kurio galiukas spindėjo šviesiai žydra spalva. J Ledyno apačioje buvo didelė ola, iš kurios tekėjo vandens upė, kartais taip išplatėjanti, kad užtvindo visą platų slėnį, kuris dabar atrodė tik kaip didelė akmenų plynė. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Fiordų žemėje :)

<...> Saugodamiesi nuo žvarbaus vėjo apsimuturiavom visais turimais šilčiausias rūbais ir stovėdami ant denio stipriai laikėmės ne tik nuo vėjo, bet ir nuo prisėsti nuo grožio verčiančių vaizdų. Smailios snieguotos viršūnės, sniegą nešiojantys vėjo sūkuriai ir skaidriame ledinio vandens ežere atsispindintis aplinkinis reljefas. Dairėmės kelioms minutėms vis bėgdami į kajutę pailsėti nuo vėjo nekadėjo, skaičiavoj krioklius ir uolėtų krantų kampus, matavom viršūnių aukštį ir šypsojomės nuo viduje tvyrančio ramaus gėrio, kuris būna tik tada kai atsitinka kažkas gražaus ir mielo. Ramūs ir laimingi spėliopjome, kas laukia pačiame Doubtful Sound, jeigu jau pakeliui širdis apsalus nuo gamtos taip tiksliai ir tvarkingai sudėlioto grožio, kuris atrodo kiekviena smėlio smiltele ir kampuotu akmeniu turi savo tvarką ir prasmę. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Mus pasitinka Naujoji Zelandija - sudrebinta žemės drebėjimo ir apsnigta :)

<...> Žemės drebėjimas, sugriovęs miesto centrą, iš žemėlapio panaikino ir dešimtis hostelių. Pasirinkimas tik iš poros svečių namų, esančių tolokai nuo geležinėmis tvoromis aptvertų griuvėsių ir skilusių gatvių. Seniau buvęs labai gyvas miestas – kavinėmis, barais, restoranais ir klubais, dabar atrodė lyg vaiduoklis. Ant pastatų priklijuoti geltoni ar raudoni oficialios ekspertizės lapai su pastatų būkle, skilę langai, įlūžę stogai ir viskas palikta kaip buvę – atšalusi kava puodelyje, ant žemės nukritę laikraščiai, knygos, lėkštės ir nuvirtusios baro kėdės. Pats centras, kur stovėjo graži katedra ir aikštėje šurmuliavo lauko kavinėse sėdintys vietiniai ir turistai, visai uždarytas civiliams. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!