Paskutinės dienos Pietryčių Azijoje - Kuala Lumpūras ir Singapūras :)

<...> Galiausiai pasiekę sieną, pasiruošėm pasus ir drąsiai ėjom pro muitinės pareigūnus, kurie kažkodėl sulaikė mūsų kuprines ir prašė paeiti į šalį pasiaiškinti. J Pasirodo, mūsų vežtas lauktuvinis „šnapsas“ Nerijui ir pora blokų kontrobandinių cigarečių, pirktų Cameron Highlands, privalėjo būti deklaruoti. Pareigūnų lydimi su kuprinėmis nuėjom į oro uostą nuovadą ir belangėje laukėm, kol pareigūnai apžiūrinėdami įkalčius rašė protokolus. Sėdėjom ir skaitydami ant sienos pakabintus įstatymo išrašus apie gresiančias baudas mintyse laidojom Australiją, Naujają Zelandiją ir Pietų Ameriką. Baudos viršija 200 dolerių už vieną nedeklaruotą cigarečių pakelį, o jeigu jis dar be banderolės, gali grėsti laisvės atėmimu ar dar didesne bauda. Baudos nebuvo kuklios ir už nedeklaruotus svaigiuosius gėrimus. J Darėsi isteriškai linksma ir baisu, kaip reiks skambint mamai iš sakyt, kad mes kontrabandininkai. J Įsigąsdinę iki siaubo sulaukėme pareigūnės nešinos popieriais, kuri mums dar kartelį papasakojo baudas ir paskaičiavusį tikslų baudos skaičių ramiai ištarė, kad pažeidėme Singapūro įstatymus, dėl kurių griežtai baudžiama. Reikėjo matyti mūsų veidus. J J <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Ropinėjam po Cameron Highlands kalvas :)

<...> Lipom į kalnus, greičiau aukštas kalvas, pradžioje visai padoriais takeliais sustodami pasigrožėti keistais augalais ir apžiūrėti tolyje plytintį augalijos pasaulį. Miškas - vietomis džiungline tankme primenantis Taman Negaros džiungles, vietomis savą mišką Marcinkonyse. Nuvirtę medžiai, žalios kiliminės samanos ir sidabrinės kerpės ant aukštų lapuočių pasirodė taip lietuviška ir sava. Takeliai statėjo ir siaurėjo – prisiminėm keturkojį vaikščiojimą ir kabarodamiesi rankomis ir kojomis kilom aukštyn vis dažniau sustodami atsipūsti ir apsidairyti aplink. Šiaip ne taip užlipę ant kalno tikėjomės išvysti viską atperkantį vaizdą į tolį, tačiau vietoj to pamatėm tik aplink plytinčią tankmę. J Su sąlyga, kad vaizzzdelio negavom prisėdom užkrimsti ir morališkai pasiruošti lipimui žemyn dar statesniu šlaitu. OoooOoOoo lipimas žemyn vertas paminėjimo – iš medžių šaknų susidarę laiptai, purvo nuošliaužų išplauti grioviai ir nestabilūs akmenys lipimą sulėtino ne vieną kartą, tačiau ir padarė daug įdomesnį. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Taman Negara džiunglėse - žalia žalia, kur dairais :)

<...> Pavaikščioję gerokai pramintais takais, pasukome ne tokiu populiariu keliu, kur ir pasirodė JIE. Pradžioje lipdami per takus užvirtusius medžius pastebėjom tik vieną iš JŲ, eidami toliau pastebėjome, kad JŲ gretos gausėja. Bandėm fotografuoti, apžiūrinėjom iš visų pusių, stebėjomės ir žavėjomės JŲ forma ir greičiu. Deja, tai truko neilgai, dar kiek paėję pamatėme, kad visas takas pilnas JŲ – LIČIŲ, tik ir laukiančių šviežio kraujo. Šlykštūnai ant vieno savo kirmėliško galo stovėdami, o kitą iškėlę vertikaliai, siūbuodami bandė rasti bet ką, kur tik galima prisikabinti. Įsikabinę į batus, savo kūną vis permesdami 180 laipsnių kampu greitai šliaužė link kojos. Kol bandydavom nuo avalynės nukrapštyti porą spartuolių, kiti DRAUGAI atakuodavo be perspėjimo. Pradžioj ėjom, paskui prieš save pamatę mišką siūbuojančių LIČIŲ, supratom, kad turbūt medžioklės sezonas jau atidarytas ir VISI pasiruošę savo vietose, lyg žaislinių kareivėlių pulkai sustatyti mūšiui, laukia grobio. Pradėjom bėgti. J J J Išbėgę į sausesnę ir platesnę properšą  nusirinkom LIČIUS nuo batų, kojinių ir kelnių. Nusiavę batus pastebėjom, kad vienas iš mūsų krito nelygioj kovoj su įsisiurbusiais šlykštūnais. Buvo kraujo, bet tai nei kiek nesumenkino džiunglių padaryto įspūdžio. J <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Basi smėlyje Perhentian Kecil saloje Malaizijoje :)

<...> Apvaikščioję abi salos puses ir prisirinkę pilnas kišenes skirtingų formų ir spalvų kriauklių susiviliojom povandeniniu pasauliu, plytinčiu aplink salą telkšančiame vandenyje. Išsiruošėm į nardymo su vamzdeliu turą (snorkelling), užsidėję akvalangus su vamzdeliu ir lastus iš valties šokom į vandenį atrasti povandeninio grožio. O ten kažkokia fantastika – spalvų ir formų įvairenybė. Matėme žuviuką Nemo, nardantį po pasroviui plevenantį koralą, didelį ir kuklų vėžlį, kuris netgi leido paplaukti šalia jo kelias akimirkas prieš jam nuskubant jau praplauktais takais. Stebėjome dygliuotus, lapuotus, susipynusius ir vienas aplink kitą apsivijusius įvairių spalvų koralus, prikibusius prie didelių akmenų ar smėlėto jūros dugno. Sudarę margaspalvį kilimą koralai savo tankmėje slėpė ne vieną ryškiai žydrą ar geltonai žaliai dryžuotą žuvelioką. Visiškoje povandeninėje tyloje klausėmės savo kvėpavimo ir badėm pirštais bandydami viens kitam rodyti vis naują akis žavintį reginį. <...>
Po pasiplaukiojimo grįžome į savo salą, kur vėl basom kojom kalbinom baltutėlį smėlį ir pamiršę, ką reiškia batų apavas, visur lakstėm lyg vaikystėj kaime laukuose žaidžiantys vaikai. J  <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Pasitinkam saulę Bagane :)

<...> Besišnekučiuodami apie savo įspūdžius ir planus nespėjom pastebėti, kaip saulalė motulė nusileido palikdama šventyklų ir stupų šešėlius skendėti tamsoje. PATIKO MUMS prie tų šventyklų, taigi po vietinio maisto vakarienės pasiėmę užkandžių ir vietinio „dantų skalavimo skysčio“ su Andrea nakčiai išmynėm prie vienos iš šventyklų laukti saulės. J Pradžioje atklausę hostelio savininko moralo, kaip šioje šalyje turistai negali po 10 valandos vakaro niekur išeiti, nes specialiosios tarnybos gali pridaryti problemų ne tik nuotykių ieškantiems užsieniečiams, bet ir hostelio savininkui, primelavę, kad važiuojam pas draugą, po akimirkos jau tamsiomis gatvėmis ieškojom bent kiek apšviestos stupos, priglausiančios mus porai valandų iki saulėtekio. J Nerealiai, nerealiai – pasitikom saulę ant aukštos šventyklos, paragavom, pabendravom, pajuokavom, pasitikę saulę, nuvažiavom labai skanių jogurtinių ledų ir trumpam užėjom į svečius pas dėdę miegą. Va toks tas Baganas – netikėtas, paslaptingas ir pilnas avantiūrizmo. J <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Mandalay ir Inle Lake - Myanmaro pažinimas tęsiasi :)

<...> Po poros valandų miego ryte susiorganizavę turą nejučiom persimetę kuprines per petį jau žygiavom į kalnus vedini Tanaka pasipuošusios vietinės gidės. Traukėm per kalnus, kirsdami skaidrias kalnų upes, nugaroje palikdami dirbamas kalnų papėdes, užsodintas imbieru, daržovėmis, žemės riešutais ir vynuoginiais pomidorais. Beeidami kirtom arbatos ir kavos plantacijas, apimančias plika akimi sunkiai aprėpiamus kalnuoto ploto horizontus, sveikinomės su kalnuose gyvenančiais skirtingais dialektais kalbančiais genčių gyevntojais, dirbančiais laukuose ir besidominčiais mūsų įspūdžiais apie jų gimtąsias apylinkes. J Pakeliui grožėjomės kalnų, upių ir ežerų vaizdais, stebėjome ryškias dangaus spalvas, negalėjom atsigrožėt vietinių kaimų gyventojų skirtingais tautiniais rūbais ir jų spalvomis. Ryškios oranžinės skaros, moterų lengvu rankų mostu idealiai gražiai permestos aplink galvą, prašėsi įstrigti giliai į atmintį ilgam. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!

Labas, ilgai lauktas Myanmare! Labas, Jangone! :)

<...> Sijonuoti vyrai, vis besitaisantys savo apdarą ir kruopščiai perrišantys medžiagą laikantį mazgą, gali netgi įsižeisti, jeigu jų nešiojamą rūbą pavadini sijonu. Iš abiejų galų nupjauto medžiaginio maišo principu pasiūtas longi (tariasi londži) yra tradicinis Myanmaro bei kitų pietryčių Azijos valstybių vyrų drabužis, kuris gelbėja nuo karščio ir vėjų. Ne tik vyrai Myanmare atrodo kitaip, moterys išsipaišiušios veidus Tanaka medžio geltonomis dulkėmis maišytomis su vandeniu, ne tik slepiasi nuo alinančios saulės, bet ir naudoja šią priemonę kaip dekoratyvinę kosmetiką, pagražinančią moters veidą. Myanmariečiai - besišypsantys žmonės, tik kad jų šypsenos kitokios nei esam pripratę – raudonai ištepti dantys ir lūpos priverčia atidžiau ne itin mandagiai sužiurti į pro šypseną beriamus žodžius ir kursto smalsumą, kokios tokio raudonio priežastys. J Kramtomo tabako atmaina, jeigu galima taip pavadinti į kažkokį lapą susuktą tabako, riešutų ir daugybės prieskonių mišinį, kuris turi svaiginantį ar net lengvų kvaišalų poveikį, yra labai populiari. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!