Taman Negara džiunglėse - žalia žalia, kur dairais :)

<...> Pavaikščioję gerokai pramintais takais, pasukome ne tokiu populiariu keliu, kur ir pasirodė JIE. Pradžioje lipdami per takus užvirtusius medžius pastebėjom tik vieną iš JŲ, eidami toliau pastebėjome, kad JŲ gretos gausėja. Bandėm fotografuoti, apžiūrinėjom iš visų pusių, stebėjomės ir žavėjomės JŲ forma ir greičiu. Deja, tai truko neilgai, dar kiek paėję pamatėme, kad visas takas pilnas JŲ – LIČIŲ, tik ir laukiančių šviežio kraujo. Šlykštūnai ant vieno savo kirmėliško galo stovėdami, o kitą iškėlę vertikaliai, siūbuodami bandė rasti bet ką, kur tik galima prisikabinti. Įsikabinę į batus, savo kūną vis permesdami 180 laipsnių kampu greitai šliaužė link kojos. Kol bandydavom nuo avalynės nukrapštyti porą spartuolių, kiti DRAUGAI atakuodavo be perspėjimo. Pradžioj ėjom, paskui prieš save pamatę mišką siūbuojančių LIČIŲ, supratom, kad turbūt medžioklės sezonas jau atidarytas ir VISI pasiruošę savo vietose, lyg žaislinių kareivėlių pulkai sustatyti mūšiui, laukia grobio. Pradėjom bėgti. J J J Išbėgę į sausesnę ir platesnę properšą  nusirinkom LIČIUS nuo batų, kojinių ir kelnių. Nusiavę batus pastebėjom, kad vienas iš mūsų krito nelygioj kovoj su įsisiurbusiais šlykštūnais. Buvo kraujo, bet tai nei kiek nesumenkino džiunglių padaryto įspūdžio. J <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!