<...> Stovėjom laukuose ir laukėm, kol krūva girtų vietinio kaimuko mechanikų sutaisys mūsų „viltį greičiau pamatyti jūrą“, kadangi važiavom su grupe paragvajiečių, tai tylom nelaukėm, klausėm dainų ir nuolatinio klegėjimo. J Hoi An pasiekėm kiek pataisytu autobusu su paragvajietieškom dainom ir nuolatiniu sausainių popieriukų lukštenimu – tie paragvajiečiai tikri smaližiai. J Miestelis jaukus ir nedidukas, išsidėstęs tarp upės ir jūros. Senamiestis nedidukas, bet labai jaukus, įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Kadangi centrą matėme tik sutemus, tai jis pasirodė labai romantiškas, gražiai apšviestas, tvarkingas ir pilnas kavinukių bei bariukų, kur pilsto pigų alų ir maišo ryžius su daržovėm. Mažų staliukų, išdėstytų ant upės kranto, savininkai ir savininkės kviečia prisėsti ant žemų kėdučių ir paragauti tradicinio šiam regionui Lao Cai. <...>
Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą