Hey Hou Ayutthaya :)

<...> Mažiau vietinių kalba angliškai, bet jų šypsenos atperka žodžius. Dar labiau atsipalaidavę žmonės tiesiog padeda jaustis velniškai gerai. Mąstom gal taip jaučiamės, nes esam saloje – Ayutthajos centras apsuptas upės. Juk sala visada verčia galvoti apie kažką bent šiek tiek kitokio, nesvarbu, ar tai ežero ar vandenyno apsuptas gabalėlis žemės. Įsijaučiam į vietinę atmosferą - neskubam ir mes, sustojam parkeliuose, valgom ledus, stebim vaikus, žaidžiančius futbolą šventyklos kieme. Bandom įsivaizduoti, ar toks vaizdas būtų įmanomas mūsų bažnyčių kiemeliuose. Buddha atrodo arčiau jų, kiekvienam name, net ir šiukšlyne, skersgatvy ar šventykloj. Prie auksinių statulėlių dažnai padėtas tualetinis popierius, dantų pasta, vaisiai, daržovės – viskas, ką naudojam kasdieniam gyvenime. Vienuoliai nepyksta ant spardančių kamuolį vaikų, rūkančio dieduko ar geriančio benamio ant šventos žemės, turbūt nepyksta ir Buddha. Pagarba ir tikėjimas atrodo suvokiamas kitaip. <...>

Daugiau galėsite skaityti greit pasirodysiančioje knygoje!